KANADA IR JAV

Kanada stiprina savo karinius pajėgumus, šįkart ir dėl grėsmės iš pietų

Didžiausia grėsme Kanada laiko Rusiją. Kremliaus raketos gali pasiekti Otavą, kaip ir Vašingtoną, skrisdamos per Arktį. Kanada kartu su JAV turi bendras gynybos sistemas, skirtas tokioms raketoms susekti ir numušti.

EUROPOS SAUGUMAS

Vieni lauke: Europai tenka sunkus išbandymas pačiai augintis raumenis ir tapti ne tik ekonomine, bet ir karine galia

Dešimtmečius trukusi Europos ir JAV santuoka iš tiesų byra, o Europa, regis, praranda paskutinius vilties likučius ją išsaugoti ir pradeda rengtis skyryboms. Net jei skyrybos bus taikios, po jų abi Atlanto pusės geriausiu atveju liks gerais draugais, tačiau tokio pasitikėjimo, koks vyravo iki antrosios Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencijos, atkurti veikiausiai nepavyks.

NT RINKA

Pasibaigus palūkanų normų šuoliams vėl kyla klausimas, kas geriau – būstą pirkti ar nuomotis?

Europos Centriniam Bankui (ECB) ėmus kelti bazines palūkanų normas, atrodė, kad bent trumpuoju laikotarpiu finansiškai labiau apsimoka būstą nuomotis, o ne jį pirkti. Dabar palūkanų normos nusistovėjo, ekonomistai nebesitiki, kad ECB dar jas mažins – šiuo metu Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos siekia vidutiniškai 3,6 proc. (EURIBOR 2025 m. sausį buvo 2,1 proc.). Ar nuoma vis dar gali būti patrauklesnė nei nuosavo būsto įsigijimas?

TARPTAUTINĖ TEISĖ

Tarptautinės organizacijos praranda savo galią. Ar galima padėtį taisyti?

„Kokia yra Jungtinių Tautų (JT) paskirtis? JT turi tokį didelį potencialą. Visada tai sakiau. Jos turi milžinišką potencialą, bet net

NAUJA PASAULIO TVARKA

D. Trumpas be skrupulų griauna tarptautinę tvarką. Kuo tampa pasaulio policininkas?

„Man nereikia tarptautinės tvarkos“, – sausį amerikiečių dienraščiui „The New York Times“ teigė JAV prezidentas D. Trumpas. Kalbant apie JAV interesus, „tai priklauso nuo to, kaip jūs apibrėžiate tarptautinę teisę“. Galiausiai, prispirtas žurnalistų, D. Trumpas pripažino, kad jį riboja tik „jo paties moralė“ ir „jo paties protas“: „Tai vienintelis dalykas, kas gali mane sustabdyti.“

AIRIJA

Airija laikosi įsikibusi istorinio neutralumo, bet toks požiūris nebėra racionalus

Kai 1949 m. JAV oficialiai pakvietė Airiją prisijungti prie neseniai įkurtos NATO, tuometė šalies vyriausybė atsakė, kad „bet koks karinis aljansas ar įsipareigojimas, susijęs karo veiksmais kartu su valstybe, kuri yra atsakinga už nenatūralų Airijos padalijimą, kuri savo ginkluotosiomis pajėgomis okupuoja dalį mūsų šalies ir remia nedemokratines institucijas Airijos šiaurės rytų dalyje, būtų visiškai atstumiantis ir nepriimtinas Airijos žmonėms“.

KARAS IR VERSLAS

Kokios teisės ir pareigos kiltų Lietuvos verslo sektoriui įvedus karo ar nepaprastąją padėtį?

Aktyvūs karo veiksmai, įvesta karo ar nepaprastoji padėtis gali įvairiais pjūviais paveikti bet kurios šalies verslą. Sutrikdytos tiekimo grandinės, energijos tiekimas, darbo jėgos ar paklausos trūkumas ne vienai įmonei gali atrodyti kaip neįveikiami trukdžiai toliau vykdyti veiklą. Svarbu, kad bendrovės turėtų pasiruošusios strategiją, kaip elgtųsi tokiais atvejais, o valstybė visais įmanomais būdais padėtų užtikrinti verslui visą reikalingą paramą.

IŠSKIRTINIS INTERVIU

J. Torigianas: kinai nenori būti tokie artimi rusams, kad tai taptų jiems pavojinga

Pasak Amerikos universiteto (JAV) asocijuoto docento Josepho Torigiano, nepaisydamas savo tėvo revoliucionieriaus įtakos, Kinijos lyderis Xi Jinpingas komunizmą mato kaip įrankį. Apie Xi Jinpingo tėvą Xi Zhongxuną, patį lyderį ir šiuolaikinę Kiniją istorikas kalbėjosi su Liepa Žeromskaite.

KINIJA IR TAIVANAS

Tiksinti bomba: artimiausiu metu Kinija dar nedrįs pulti Taivano, tačiau tam jau ruošiasi

Nuo pat 1949-ųjų, kai Kinijos komunistų partija (KKP) laimėjo pilietinį karą prieš nacionalistinę Gomindano partiją, kuri buvo priversta pasitraukti į Taivaną, Pekinas siekia bet kokia kaina Taipėjų susigrąžinti į savo kontrolę. „Taivano sugrąžinimas Kinijai yra svarbi pokario tarptautinės tvarkos sudedamoji dalis“, – taip, pasak Kinijos žiniasklaidos, teigė šalies lyderis Xi Jinpingas JAV prezidentui Donaldui Trumpui per skambutį lapkričio pabaigoje.

ARTIMIEJI RYTAI

Karas ar taika Artimuosiuose Rytuose?

2026-ieji neužbaigs dešimtmečius trunkančių konfliktų Artimuosiuose Rytuose, bet regiono gyventojams galbūt bus leista bent truputį atsikvėpti

VENGRIJA

Svarbiausi Europos rinkimai: ar vengrai atsikratys valdžioje užsibuvusio V. Orbáno ir kuo jį pakeis?

Artėjant 2026-ųjų balandžiui, kai vengrai keliaus prie balsadėžių rinkti parlamento, arba Nacionalinės Asamblėjos, dalį jų turbūt aplankys déjá vu jausmas. 2022-aisiais rinkimuose daugelis ne tik Vengrijoje, bet ir Europoje tikėjosi pagaliau išvysiantys jei ne opozicijos pergalę, tai bent jau rimtą balsais išreikštą pasipriešinimą ilgamečio premjero V. Orbáno partijai „Fidesz“.

RINKIMAI JAV

Proga pasitaisyti: JAV vidurio kadencijos rinkimuose paaiškės, kiek amerikiečiai pavargo nuo D. Trumpo

2026 m. lapkričio 3-iąją vyksiančiuose vidurio kadencijos rinkimuose amerikiečiai gaus progą parodyti valdžiai, ar ši eina tinkama kryptimi.

IMIGRACIJA

Užtrenktos durys: imigracijos taisyklės ir toliau bus griežtinamos visame Vakarų pasaulyje

2025-ųjų Padėkos dienos sveikinimą socialiniame tinkle „Truth Social“ JAV prezidentas Donaldas Trumpas pradėjo litanija apie nekontroliuojamą imigraciją ir pažadėjo visiškai uždrausti imigraciją iš trečiojo pasaulio valstybių: „Tik atvirkštinė imigracija gali sutvarkyti šią situaciją.“

KLIMATO KAITA

Visu greičiu karštyn: kova su klimato kaita ir toliau nebus tokia efektyvi, kokios reikėtų

2025-aisiais suėjo dešimt metų nuo 2015 m. Paryžiuje 195 pasaulio valstybių pasirašyto klimato susitarimo, kuriuo įsipareigota mažinti klimato atšilimą ir išlaikyti jį žemesnį nei 2 laipsniai Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu lygiu, o idealiu atveju – neleisti temperatūrai pakilti 1,5 laipsnio Celsijaus.

EKONOMIKA

Pirkti, pirkti ir dar kartą pirkti: 2026-aisiais Lietuvos ekonomiką skatins vidaus vartojimas

Mokestiniai pokyčiai, JAV muitai, gyventojų sąskaitas papildysiantys antros pensijų pakopos pinigai, didžiulės gynybos išlaidos. Lietuvos ekonomikai tai bus papildomi veiksniai 2026 m., be tradiciniais tapusių tokių dirgiklių, kaip stagnacija svarbiausiose eksporto rinkose, lėčiau už atlyginimus augantis produktyvumas, karas Ukrainoje, žaliavų kainos.