SUNKIOS PAMOKOS

Saugiu imigrantų uostu ilgą laiką buvusi Švedija ima mūryti aukštas tvirtovės sienas

2024 m. Švedijoje gyveno 10,6 mln. žmonių ir ji buvo viena daugiakultūriškiausių valstybių Europoje. Pagal oficialią Švedijos statistiką 80 proc. gyventojų yra gimę šioje šalyje (ES vidurkis – 88 proc.), 92 proc. turėjo Švedijos pilietybę. Vis dėlto vos 65 proc. Švedijos gyventojų yra etniniai švedai, likę 35 proc. – imigrantai, daugiausia atvykę iš Europos, Azijos ir Afrikos valstybių.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Nerami jūra: JK valdžia nesugeba susidoroti nei su imigrantų, nei su britų pykčio bangomis

Rugsėjo viduryje centriniame Londone į vieną pagrindinių – Vaitholo – gatvių plūstelėjo tūkstančiai dešiniųjų pažiūrų protestuotojų. „Gelbėkit mūsų vaikus“, „Deportuokite visus nelegalus“, „Stabdykite laivus“ – tokiais šūkiais išmargintais plakatais apie 110 tūkst. protestuotojų reiškė pasipiktinimą dabartine JK imigracijos politika ir, jų teigimu, imigrantams palankesne teisine sistema.

MOKSLAS

Kosmoso biologija: kaip paruošti žmones ilgoms misijoms kosmose?

Pasak Europos kosmoso agentūroje (ESA) ir kartu su lietuvių startuoliu „Delta Biosciences“ dirbančios mokslininkės Christiane Hahn, ESA tikslas – 2030-aisiais paruošti žmones nusileisti Mėnulyje, o 2040-aisiais – ir Marse. Tačiau iki tol reikia ištirti atvirame kosmose žmogui pavojingas sąlygas. Pasiruošimą mokslininkė aptarė su Liepa Žeromskaite.

IŠSKIRTINIS INTERVIU

O. Lungescu: nėra sidabrinės kulkos kovoti su dezinformacija

NATO atstove spaudai 13 metų dirbusi žurnalistė Oana Lungescu įsitikinusi – ieškant kompromiso kartais gali atrodyti, kad Aljansas yra silpnas. „Realybėje kompromiso paieškos užtrunka, – aiškino ji Liepai Žeromskaitei. – Tačiau galiausiai visi sutinka dėl priimamos pozicijos ir tai paverčia mus stipresniais.“

PRAMONĖ

Apdirbamajai pramonei Lietuvoje gresia panirti į nekonkurencingumo liūną

2024 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) siekė 77,8 mlrd. eurų ir per metus paaugo 2,6 proc. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (UNECE) skaičiavimais, 26 proc. prie jo prisidėjo pramonė (įtraukiant statybų sektorių), įdarbinusi ir 27 proc. visos darbo jėgos. Paslaugų sektorius pernai sukūrė 71 proc. BVP (jame dirbo 68 proc. darbo jėgos), žemės ūkio – 3 proc. (įdarbino 5 proc.).

DARBO RINKA

Kiekybė ir kokybė: migrantai būtini Lietuvos darbo rinkai, bet juos reikia kruopščiau atsirinkti

Spalį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) po išsamios studijos pateikė Lietuvai rekomendacijas – valstybei per metus reikia įsileisti 20 tūkst. imigrantų, arba po dešimtmečio darbo jėgos padėtis taps kritinė. Per ateinančius 25 metus, anot TVF, Lietuvos populiacija kris 20 proc., o darbo jėgos kiekis – 30 proc. Europos Komisijos (EK) skaičiavimais, 2025–2030 m. Lietuvos darbo jėga susitrauks 7 proc., arba 1,3 proc. per metus.

IMIGRACIJA

Užsieniečiams patraukli tapusi Lietuva dar neištobulino sistemos, kaip priimti imigrantus ir juos integruoti

Idealiame pasaulyje Lietuva apie migracijos sistemą rimčiau būtų pradėjusi galvoti ne per vadinamąją 2021-ųjų imigrantų krizę, o prieš 10 ar 15 metų.

IŠKREIPTAS POŽIŪRIS

Naujajai premjerei tenka atlaikyti kritiką ne tik dėl patirties, bet ir dėl lyties

IQ paprašius žiniasklaidos monitoringo ir analizės bendrovės „Mediaskopas“ atlikti tyrimą, kokiais būdvardžiais spaudoje dažniausiai straipsniuose buvo apibūdinami keturi Lietuvos premjerai – Inga Ruginienė, Gintautas Paluckas, Ingrida Šimonytė ir Saulius Skvernelis, – rezultatai nebuvo šokiruojantys.

IŠSKIRTINIS INTERVIU

Ph. Collinsas: mes labai kenčiame nuo gerų politinių oratorių trūkumo

Kalbų rašytojas, žurnalistas, akademikas Philipas Collinsas įsitikinęs, kad demokratinėse valstybėse lyderiai, būdami prastais oratoriais, užleidžia vietą populistams, gebantiems kur kas geriau įtikinti visuomenes. „Demokratijai yra iškilusi grėsmė, ir tai dar niekada nebuvo taip svarbu“, – teigė jis interviu Liepai Žeromskaitei.

LSDP TAPATYBĖ

Nepaisant kairuoliškų naujosios premjerės pažiūrų, nei Vyriausybės programa, nei pati partija sukti kairėn nežada

Suuodusi galimybę tapti naująja premjere, Inga Ruginienė ėmė žerti vieną už kitą labiau stebinančius pasiūlymus. Darbuotojus nuo darbdavių atskyrė diskusijos dėl keturių darbo dienų savaitės ir ilgesnių atostogų. Vilijos Blinkevičiūtės laikus priminė pasiūlymas didinti bazines pensijas pasinaudojant „Sodros“ rezervu. Ekonomistų ausis pašiurpino planas išvesti iš biržos valstybės kapitalo energetikos įmonę „Ignitis grupė“, o pritariančiųjų konservatorių užsienio politikos linijai – gerinti santykius su Kinija.

DIRBTINIS INTELEKTAS

Technologijų lopšiai: ką Lietuvai atneš naujieji DI centrai?

Lietuva kartu su kitomis regiono valstybėmis planuoja statyti dirbtinio intelekto (DI) centrus. Ką tai atneš Baltijos šalims ir Lenkijai? IQ redakcija

GYNYBA

Pelkės galėtų tapti dar viena Lietuvos gynybos linija. Ar to verta imtis?

Kad pelkynai gali būti naudingi gynybai, prisiminta dar pačioje Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje – tada Šiaurės Ukrainoje pasinaudota ne tik pelkėmis, bet ir sugriautomis užtvankomis, kad rusų tankai ir šarvuočiai strigtų purvynėje, o ukrainiečiai turėtų pakankamai laiko juos vieną po kito naikinti.

XX VYRIAUSYBĖ

Apvytęs rožynas: ko galime tikėtis iš naujos Vyriausybės?

Ko galime tikėtis iš naujosios Vyriausybės ir ką parodo jos formavimo trileris? IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus

STUDENTAI UŽSIENYJE

Ne visi Lietuvą paliekantys studentai baigę studijas grįžta namo. Kodėl?

Tendencija rinktis studijas užsienyje išlieka aukšta nuo pat Lietuvos įstojimo į ES, 2004-aisiais atsivėrus ne tik valstybių sienoms, bet ir universitetų durims.